Ar užsienietis gali įsteigti įmonę Lietuvoje?

Taip — užsienietis gali įsteigti įmonę Lietuvoje ir valdyti ją 100 %. Nėra reikalavimo gyventi Lietuvoje ar turėti Lietuvos pilietybę: užsienio pilietis gali būti vienintelis įmonės savininkas (akcininkas), vienintelis vadovas (direktorius) ir įsteigti bendrovę nuotoliniu būdu — pasirašydamas dokumentus kvalifikuotu elektroniniu parašu arba per įgaliotą asmenį pagal notaro patvirtintą įgaliojimą. Populiariausia forma užsieniečiui yra uždaroji akcinė bendrovė (UAB), kurios įstatinis kapitalas — 1 000 EUR.

Šiame straipsnyje paaiškinsiu, ar tikrai nereikia gyvenamosios vietos Lietuvoje, kokią teisinę formą rinktis, kaip vyksta nuotolinis steigimas su elektroniniu parašu ir įgaliojimu, kada prireikia notaro, kiek tai kainuoja ir kokie mokesčiai laukia užsienio savininko. Visi tarifai, ribos ir sumos čia yra orientaciniai (2026 m.) ir skirti bendram supratimui — tikslias galiojančias normas visada pasitikrinkite Registrų centre, VMI ir „Sodroje", nes jos atnaujinamos kasmet.

Pilietybė ir gyvenamoji vieta neriboja teisės turėti Lietuvos įmonę — dažniausiai lemia ne tai, iš kur esate, o tai, kaip pasirašysite steigimo dokumentus: elektroniniu parašu ar per įgaliotinį.

Ar užsienietis tikrai gali steigti be leidimo gyventi?

Taip. Lietuvos teisė neriboja įmonės steigimo pagal steigėjo pilietybę ar gyvenamąją vietą. Ir Europos Sąjungos, ir ne ES piliečiai vienodai gali:

• valdyti įmonę 100 % — būti vieninteliu akcininku, be jokio vietinio partnerio;
• būti vieninteliu vadovu (direktoriumi), gyvenančiu užsienyje;
• įsteigti bendrovę nuotoliu, fiziškai neatvykus į Lietuvą.

Svarbu atskirti du dalykus. Įmonės turėjimas ir jos steigimas yra viena, o teisė gyventi ir dirbti Lietuvoje — visai kita. Įmonės savininku ir vadovu galite būti negyvendami Lietuvoje ir neturėdami leidimo gyventi. Tačiau jei planuojate čia persikelti, dirbti pagal savo įmonę ar gauti leidimą gyventi per verslą, tai jau atskiras migracijos klausimas — jį tikslinkitės Migracijos departamente, nes tokioms sąlygoms taikomos atskiros taisyklės, nesusijusios su pačiu steigimu. Kitaip tariant, steigimo teisė yra bendra visiems, o gyvenimo ir darbo Lietuvoje sąlygos priklauso nuo jūsų pilietybės ir statuso.

Kokią teisinę formą rinktis užsieniečiui?

Formos pasirinkimas užsieniečiui svarbus dar ir dėl to, kas apskritai gali būti nariu ar akcininku:

• UAB — lanksčiausias variantas. Akcininkais gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys (iki 249), tad Lietuvos įmonę gali turėti net užsienyje registruota bendrovė. Atsakomybė ribota, o įstatinis kapitalas — 1 000 EUR.
• Mažoji bendrija (MB) — nariais gali būti tik fiziniai asmenys (iki 10), o įstatinio kapitalo nereikia. Užsienio pilietis gali būti MB nariu, bet užsienio įmonė MB nario būti negali — tai svarbu, jei norite, kad savininkas būtų kita bendrovė.
• Individuali veikla ir verslo liudijimas — tai fizinio asmens veiklos formos, kurioms svarbi mokestinė rezidencija ir apmokestinimo niuansai. Ar užsienietis gali jomis naudotis ir kaip būtų apmokestinamas, priklauso nuo konkrečios situacijos — tikslią tvarką pasitikrinkite VMI.

Kuri forma jums tinka pagal pajamas, riziką ir administravimo naštą, detaliai palyginu straipsnyje individuali veikla, verslo liudijimas ar MB.

Nuotolinis steigimas: elektroninis parašas ir įgaliojimas

Užsienietis įmonę gali įsteigti neatvykęs į Lietuvą. Praktiškai yra du keliai:

• Kvalifikuotas elektroninis parašas. Jei turite Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje išduotą, pagal eIDAS pripažįstamą kvalifikuotą el. parašą, steigimo dokumentus galite pasirašyti nuotoliu ir teikti Registrų centrui elektroniniu būdu — greičiausias ir pigiausias kelias.
• Notaro patvirtintas įgaliojimas. Jei el. parašo neturite (dažnas atvejis ne ES piliečiams), galite įgalioti Lietuvoje esantį patikimą asmenį ar teisininką, kad jis jūsų vardu sutvarkytų steigimą. Įgaliojimas paprastai tvirtinamas pas notarą, o užsienyje sudarytiems dokumentams gali prireikti vertimo ir apostilės.

Nesvarbu, kurį kelią pasirinksite, įmonei reikės registracijos (buveinės) adreso Lietuvoje — tai gali būti nuosavų ar nuomojamų patalpų adresas su savininko sutikimu. Adreso reikalavimas galioja vienodai ir Lietuvos gyventojui, ir užsieniečiui, todėl jį verta sutvarkyti dar prieš teikiant steigimo dokumentus. Visą nuotolinio steigimo eigą — nuo el. parašo iki dokumentų teikimo — aprašau straipsnyje kaip įsteigti įmonę nuotoliniu būdu, elektroniniu parašu.

Kada prireikia notaro?

Notaro dažniausiai reikia tada, kai ne visi steigėjai gali pasirašyti elektroniniu parašu arba kai steigiama per įgaliojimą. Orientacinis notaro atlyginimas — apie 85–338 EUR priklausomai nuo įstatinio kapitalo dydžio. Prie notaro išlaidų užsieniečiui gali prisidėti užsienio dokumentų vertimas ir legalizavimas (apostilė) — tikslią tvarką ir kainą pasitikrinkite pas konkretų notarą, nes ji priklauso nuo jūsų šalies ir pateikiamų dokumentų. Jei visi steigėjai turi tinkamą el. parašą, notaro dažnai išvis nereikia ir steigimas lieka pigesnis.

UAB įstatinis kapitalas ir steigimo kaina

UAB steigimas užsieniečiui vyksta taip pat, kaip ir Lietuvos gyventojui. Pagrindiniai skaičiai (2026 m., orientaciniai):

• Įstatinis kapitalas — 1 000 EUR. Prieš registraciją į kaupiamąją sąskaitą reikia įnešti bent 25 % (250 EUR), o likutį — per 12 mėnesių.
• Registrų centro elektroninė registracija — apie 30 EUR.
• Pavadinimo rezervacija (forma JAR-5) — apie 16 EUR (rezervacija galioja iki 6 mėn.).
• Notaras, jei reikia, — apie 85–338 EUR.
• Registracijos terminas — apie 3 darbo dienas Registrų centre (realiai dažniau 5–10).

Žingsnis po žingsnio visą UAB steigimą aprašau straipsnyje kaip įsteigti UAB 2026 m..

Kokie mokesčiai laukia užsienio savininko?

Įmonės apmokestinimas nepriklauso nuo savininko pilietybės — svarbu pati įmonė ir jos veikla. Pagrindiniai 2026 m. tarifai:

• Pelno mokestis (CIT) — 17 % standartinis; mažoms įmonėms — 7 %. Naujoms mažoms įmonėms pirmus dvejus metus gali būti taikomas 0 %, jei įmonėje mažiau nei 10 darbuotojų, metinės pajamos neviršija 300 000 EUR ir ji nėra grupės dalis.
• Dividendai — 15 % gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Kiek liks „į rankas" užsienyje gyvenančiam savininkui, gali priklausyti ir nuo dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties tarp Lietuvos ir jūsų šalies — tai pasitikrinkite VMI.
• Pridėtinės vertės mokestis (PVM) — 21 % standartinis, su lengvatiniais 12 % ir 5 % tarifais tam tikroms prekėms ir paslaugoms.

Verta įsidėmėti, kad pelnas apmokestinamas dviem sluoksniais: pirmiausia įmonės lygmeniu pelno mokesčiu, o vėliau, išsimokant dividendus savininkui — dar 15 % GPM. Todėl planuodami grąžą užsienyje gyvenančiam savininkui, skaičiuokite abu etapus, o ne tik vieną.

Dėl PVM registracijos užsieniečiui svarbus vienas niuansas, priklausantis nuo to, kur įmonė įsisteigusi:

• Lietuvoje įsisteigusiam verslui PVM riba — 45 000 EUR per paskutinius 12 mėnesių.
• Užsienyje įsisteigusiam (Lietuvoje neįsisteigusiam) verslui šios ribos nėra — prievolė registruotis PVM mokėtoju gali atsirasti nuo pat pirmos operacijos.
• Prekiaujant fiziniams asmenims kitose ES šalyse, aktuali 10 000 EUR nuotolinės prekybos riba.

Pavyzdys: kiek kainuoja įsteigti UAB nuotoliu

Tarkime, ne ES pilietis nori nuotoliu įsteigti UAB ir bus vienintelis akcininkas bei vadovas. Orientaciniai skaičiai (2026 m.):

• Valstybinės rinkliavos: Registrų centro registracija apie 30 EUR + pavadinimo rezervacija apie 16 EUR = apie 46 EUR.
• Įstatinis kapitalas: 1 000 EUR, iš kurių bent 250 EUR įnešama į kaupiamąją sąskaitą prieš registraciją.
• Notaras (jei steigiama per įgaliojimą): apie 85–338 EUR, plius galimas dokumentų vertimas ir apostilė.
• Terminas: apie 3 darbo dienas Registrų centre, realiai dažniau 5–10.

Atkreipkite dėmesį: kapitalas nėra „išlaidos" — tai lieka jūsų įmonės nuosavybe ir vėliau naudojama veiklai. Todėl grynosios steigimo išlaidos dažniausiai susideda tik iš rinkliavų ir, jei reikia, notaro — likusi kapitalo suma tiesiog „persikelia" į įmonės sąskaitą.

Ką dar sutvarkyti po steigimo?

Įsteigus įmonę, lieka praktika: verslo banko sąskaita, apskaita, prireikus — PVM registracija ir, dažnai, svetainė bei pirmų klientų srautas. Užsieniečiui banko sąskaitos atidarymas kartais užtrunka ilgiau dėl tapatybės ir veiklos patikros, todėl verta tuo pasirūpinti anksti ir turėti paruoštus dokumentus. UAB apskaitai praktiškai visada reikia buhalterio. Bendrą pradžios eigą — nuo formos pasirinkimo iki pirmos sąskaitos — sudėliojau gide kaip pradėti verslą Lietuvoje 2026.

Pasitikrinkite skaičius su skaičiuoklėmis ir oficialiais šaltiniais

Prieš steigiant, verta suskaičiuoti savo skaičius: mokesčius, kainas su PVM ir dividendų sumą „į rankas". Pradėkite nuo nemokamo skaičiuoklių rinkinio ir visada pasitikrinkite galiojančias ribas VMI, „Sodroje" bei Registrų centre.

Atsakomybės ribojimas: visi šiame straipsnyje pateikti tarifai, ribos ir sumos yra orientaciniai (2026 m.) ir skirti tik bendram supratimui — tai nėra mokestinė ar teisinė konsultacija. Tikslias galiojančias normas visada tikrinkite oficialiuose VMI, „Sodros" ir Registrų centro šaltiniuose arba pasitarkite su buhalteriu ar teisininku.

Esate užsienietis ir norite tvarkingai pradėti verslą Lietuvoje — su svetaine, klientų srautu ir automatizuotomis sąskaitomis nuo pirmos dienos? web1o padeda kurti greitas svetaines ir sutvarkyti kasdienius procesus, kad startas būtų sklandus. Pradėkite nuo nemokamų skaičiuoklių ir, jei reikia konkretaus plano, užsisakykite nemokamą konsultaciją.